A tribute to the roof

Sometimes it’s possible to squeeze the whole city into one word.
One object.
One memory that opens all other.
If you happen to be in Lisbon on a sunny day, head to miradour of Portas do Sol. To stare at shadows playing with the light and red roofs gleaming in the blue sky. And the river, seemingly just a hand reach away.

Kartais įmanoma visą miestą sutalpinti į vieną žodį.
Į vieną objektą.
Į vieną prisiminimą, kuris atvers visus kitus.
Jei pasiseks būti Lisabonoj saulėtą dieną, užklysk į Portas do Sol. Paspoksoti į šešėlius žaidžiančius su šviesa ir raudonus stogus spindinčius mėlynam danguj. Ir į upę, kuri atrodo ranka pasiekiama.

Roof in Alfama from far away

I love spending some time looking at such panoramas inspecting the details. The houses, the roofs, streets and everything you see here are each so irregular and distinct, that every time you notice something new. Like a funny wooden attic, asymmetric windows, huge tombstone in somebody’s yard, people having breakfast in a cosy balcony, mandarin tree hiding behind a high wall, cats climbing the roofs…
Or some weird signs on a random roof.

Man patinka žiūrėti į tokias panoramas kurį laiką ieškant įdomių detalių. Namai, stogai, gatvės, kiekvienas matomas objektas čia skirtingas, ne toks kaip kiti, tad kiekvienąkart atrandi kažką naujo. Pavyzdžiui medinę palėpę, prilipdytą ant mūrinio namo, asimetriškus langus, didžiulį antkapį kažkieno kieme, žmones pusryčiaujančius jaukiam balkone, mandarinų medį besislepiantį už aukštos tvoros, katinus laipiojančius stogais…
Arba keistus ženklus ant atsitiktinio stogo.

Roof in Alfama Bewelcome 2

Though not so random. It’s our roof! Or it has been ours for three months and will not be ours soon. But what’s this owning anyway? It will stay ours in our heads.

Nors ne tokio ir atsitiktinio. Tai mūsų stogas! Tiksliau buvo mūsų tris mėnesius ir greit nebebus mūsų. Nors argi reikia kažką savintis? Mintyse jis juk liks mūsų.

Roof in Alfama Bewelcome

So, the roof. Great place to check if the sun is out today or is again taking a few weeks winter break. Perfect to rest your eyes looking far away. And also a chance to get into all the tourist photos from Portas do Sol.

Taigi, stogas. Ideali vieta patikrinti ar šiandien išlindo saulė, o gal vėl kelintą savaitę atostogauja už debesų. Nuostabi vieta pailsinti akis žvelgiant kažkur toli toli. Ir proga patekti į turistines nuotraukas iš Portas do Sol.

Alfama roof getting out

It’s also a perfect place to observe cruise ships. Each time different, sometimes giant, other times more modest. I love to watch little human figures rushing to the ship and back. And imagine how is life over there. Luxury, artificial, boooring? And still there’s something exciting about it…At least to look at.

Ir dar tai puikus taškas stebėti kruizinius laivus. Kiekvienąkart skirtingus, kartais milžiniškus, kartais mažesnius. Man patinka sekti mažytes žmonių figūrėles skubančias į laivą ir atgal. Ir įsivaizduoti, kaip ten gyvenimas laive. Prabangus, netikras, nuobodus? Bet vistiek kažkas įspūdingo tuose laivuose…Bent jau žvelgiant iš toli.

Roof in Alfama cruise ship

When the eye gets used to the cruise ship and all the little black dots from the ship dissolve into the city, time to look around. To notice something so trivial, as the neighbour’s blanket drying in the sun. But the blanket may be as fascinating as a cruise ship. With its patterns reminding childhood, colours so fitting into all this orange-red roofscape and the white church in the background providing perfect contrast for the picture.

O kai akys apsipranta prie milžiniško laivo ir maži juodi taškučiai ištirpsta mieste, laikas apsižvalgyti aplink. Pastebėti kažką visiškai paprasto, kaip kaimynų užklotas, džiūstantis saulėje. Bet užklotas gali užburti žvilgsnį ne mažiau nei kruizinis laivas. Ypač kai jo raštai primena vaikystę, spalvos nuostabiai dera prie oranžiniai raudonos stogų panoramos, o balta bažnyčia fone suteikia tobulą kontrastą nuotraukai.

Roof in Alfama blanket

And then you feel like climbing on the roof. Lying there with your white face opened to the cloudless sky. How come the simplest sunrays are capable of making us happy? Or is it just for environment dependent ones, like me?

Ir tada ateina laikas užsiropšti ant stogo. Išsitiesti ant čerpių atvėrus baltą veidą melsvam dangui. Ir kaip čia yra, kad paprasčiausi saulės spinduliai suteikia tiek laimės? O gal tik tokiems nuo aplinkos priklausomiems kaip aš?

Roof in Alfama Simona

This roof would be an ideal working place. If the sun was not blinding too much and the screen would stop playing reflections with these magical sun rays.

Šitas stogas būtų ideali darbo vieta. Jei saulė taip stipriai neakintų ir ekranas nustotų žaisti atspindžius su tais stebuklingais saulės spinduliais.

Roof in Alfama Remi

Though then still your gaze might be willing to escape the computer and float around over the red roofs. Away with the seagulls.

Nors ir tada gali būti, kad tavo žvilgsnis paspruks nuo kompiuterio ir nusklęs virš raudonų stogų. Tolyn su žuvėdrom.

Alfama roof Alex1

Imagine, you’re above all the city’s noise, you’re almost in the sky and you have music in your ears. Almost your separate world. Though in the weekends you don’t even need headphones. Welcome to the best seat in the one man guitar performance happening in Portas de Sol. Could there be a better place for a Sunday breakfast?

Įsivaizduok, tu virš viso miesto triukšmo, beveik danguje, o ausyse groja muzika. Beveik savas atskiras pasaulis. O savaitgaliais net nereikia ausinių. Juk čia geriausia sėdima vieta gitaros koncerte, atsklindančiam iš Portas do Sol. Ar gali būti geresnė vieta sekmadienio pusryčiams?

Roof in Alfama Tautvydas

And that’s surely not all. Some people found a perfect smoking place here, or a spot to be alone when the house was overcrowded. A place to think or read a book. Who needs terraces when there’s a roof? Isn’t it more original?

Ir tai aišku ne viskas. Kai kas čia rado idealią vietą parūkyti arba pabėgti nuo visų kai namai buvo perpildyti. Vietą pamąstyti arba paskaityti knygą. Kam reikalingos terasos, jei yra stogas? Argi neoriginaliau?

Alfama roof Cristiano

And did I mention the sunsets? When all becomes pink, almost as the walls of our house here. Or orange, sometimes purple.

Ir ar minėjau saulėlydžius? Kai viskas nusidažo rožiniai, kaip mūsų namo sienos čia. Arba oranžiniai, kartais purpuru.

Roof in Alfama Mikael

Then it’s a great time to have a group chat ( actually this was an interview for an article ). Before it all turns blue and rather cold ( yep, +13 in January!). And then you could observe the stars. Especially if the city lights all went off.

Tokiu metu gera suburti daugiau žmonių paplepėti ant stogo ( iš tikro tai buvo interviu straipsniui ). Kol dar viskas nepamėlynavo ir pirštai nepradėjo šalti ( taip taip, +13 Sausį!). O tada galima stebėti žvaigždes. Ypač jei išjungtumėm visas miesto šviesas.

Roof in Alfama all

And did I tell you it’s fun to be on the roof? Cause it’s unusual. It’s kind of another dimension for your ground based existence. You feel a bit like Karlsson on the roof, you childhood cartoon hero. Only a propeller missing to fly!

Ir ar jau sakiau, kad smagu būti ant stogo? Nes neįprasta. Tarsi kita dimensija tavo prie žemės pririštai kasdienybei. Jautiesi tarsi Karlsonas ant stogo, vaikystės filmukų didvyris. Tik propelerio trūksta, kad skristum!

Roof in Alfama having fun

Sometimes it’s possible to squeeze the whole city into one object.
In case of Lisbon
Our roof.

Kartais įmanoma visą miestą sutalpinti į vieną objektą.
Lisabonoj
Mūsų stogas.

Be First to Comment

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *